Sekmadieniai pas Tifanį - James Patterson

Paskui jie laikėsi už rankų - keturios rankos susipynė.

Tavo daktaras truputį pritrenktas, kad tu labai greitai atga- vai sąmonę po narkozės. Pernelyg greitai. 

Maiklas truktelėjo pečiais.

Nežinau, kodėl. Bet kas man atsitiko?

Džeinė vėl nusišypsojo, ir Maiklas pasijuto geriau.

Tavo bėda - per riebus maistas, per daug „greito" maisto, kokį valgei dievai žino kiek metų. Bet yra ir gera žinia.

Klausau.

Tu turi, Maiklai, širdį. Galėjai mirti. Tu - žmogus, Maiklai. Tu - žmogus, - jos veidas iš džiaugsmo nušvito. 

Palauk, ar aš teisingai supratau, - tarė Maiklas, - didžiausias privalumas būti žmogumi yra tai, kad jis turi mirti?

Gyventi ir mirti, - paaiškino Džeinė. - Tačiau tai labai daug. Didžiausias privalumas.

O paskui Maiklas ir Džeinė, nepaleisdami vienas kito, abu apsiverkė.

Tai, - pagaliau ištarė Maiklas, - kas šiandien įvyko, yra stebuklas. 

Aštuoniasdešimt antras 

Jei jau kalbame apie stebuklus, pasvarstykime štai ką:

Argi vien todėl, kad gyvenimas yra sunkus ir visada baigiasi liūdnai, visos istorijos turi baigtis liūdnai, nors to mus moko mokykla ir New York Times „Knygų apžvalga" Iš tikrųjų labai gerai, kad istorijos skirtingos, kaip ir mes skiriamės vienas nuo kito. 

Taigi turiu jus įspėti: ši istorija baigiasi laimingai. 

Milžiniški prožektoriai raižo Manhatano nakties dangų, žymėdami tikrai svarbų įvykį. Žmonės mojuoja rašikliais ir popieriaus lapais, maldaudami aktorių autografų. Policija ties Šeštuoju aveniu ir 54-ąja gatve laiko besiveržiančią minią. Tiesiog nuostabu. Tikras sujudimas.

Man suka pilvą, bet aš šypsausi, eidama pro paparacus į kino teatrą lyg niekur nieko. Vilkiu raudono atlaso suknelę. Ji aptempta per klubus, į apačią platėjanti. Bet atrodau gerai ir tai žinau. Sakykim. Taip, kaip aš suprantu šiuos dalykus ir kiek esu savim patenkinta, - pamažu vis labiau.

Eidama į savo vietą beveik girdžiu motinos balsą:

Ak, Džeine Aukseli, prie tokios iškilmingos suknelės reikia geresnių papuošalų. Kodėl nenuėjai į mano saugyklą ir neišsirinkai ko nors gražaus? Atrodai tokia... neužbaigta.

Vos garsiai nepasakau:

Maldauju, mama, ne šįvakar. 

Įslenku į trečią eilę, visiškai viena. Nieko tokio. Mokėsiu elgtis. Esu suaugusi.

Paskui pamatau Maiklą. Jis atrodo šauniai, kai šauna tarp kėdžių ir sėdasi į tuščią vietą šalia manęs. 

Suspėjau, - sako jis.

Esu tikras nervų kamuoliukas, - sakau jam, lyg nežinotų.

Jis mane apkabina, ir mano nervai tuojau pat nurimsta. Aprimsta. Jis jaukus, seksualus, malonus - viskas viename.

Na, dabar esu nervų kamuoliukas, beprotiškai įsimylėjęs žmogų, kuris gal tikras, o gal ir ne.

Maiklas kumšteli man į šoną - pastaruoju metu dažnai niuk- simės.

Gerai jau gerai, tikras, - sakau.

Pagaliau šviesos išblėsta ir prasideda filmas. Žmonės salėje tuojau džiaugsmingai suūžia, bet aš žinau, kad jie iš studijos ir viešųjų ryšių agentūrų, todėl tai nesiskaito.

-Jiems filmas patinka! - sako Maiklas.

-Jis dar neprasidėjo.

Ekrane pasirodo titrai: „Džeinė Margo ir ViMar Productions pristato ,Ačiū Dievui'." Salė vėl pritariamai suūžia. 

Palinkstu prie Maiklo ir sakau:

Kad ir kaip būtų, muzika tikrai pasakiška.

Smuikai ir negarsūs variniai pučiamieji.

Labai tinkama įžanga šios gražios, lengvos komedijos pirmajai scenai.

Filmavimo kamera slenka per minią, paskui stambiu planu rodo Astor Court restorano staliuką St Regis viešbutyje. Si scena iš tikro buvo nufilmuota St Regis. 

Prie staliuko sėdi maža, žavi mergytė. Kurį laiką kamera apsistoja prie jos, leisdama su ja susipažinti. Raudoni kaip obuoliukai skruostai. Kerinti šypsena.

Paskui kamera slenka į kitą staliuko pusę ir pagauna jos partnerį, gražų vyrą, apie trisdešimties metų. Sunku tiksliai pasakyti. Tačiau jis tikra žvaigždė.

Tai ką užsakom? - klausia jis.

Pats žinai, - sako mergytė.

Žinau. Kavos ledų su karštu karameliniu padažu.

Aktorius, atliekantis šį vaidmenį, puikiai tinka. Jis nėra žinomas, aš jį ką tik atradau. Be to, jam reikėjo darbo.

Tai - Maiklas, vaidinantis Maiklą. Kas gi kitas juo galėtų būti?

Stebiu jį ekrane, laikydama jo ranką salėje, ir mąstau, kad viskas gyvenime kažkaip netikra.

O paskui galvoju - ar neįmanoma įsivaizduoti ar patikėti? - kad vyras ir moteris gali kartu rasti laimę trumpą valandėlę, ir ji yra viskas, ką mes turime. Viskas, ką turi kiekvienas.

Manau, taip gali atsitikti. Taip atsitiko man, Džeinei Aukseliui, tikriausiai gali atsitikti ir kiekvienam iš mūsų.

Beje, kino žiūrovams „Ačiū Dievui" labai patiko.

EPILOGAS 

Žemuogės su plakta grietinėle 

Aštuoniasdešimt trečias 

Maiklas sėdėjo Astor Court prie staliuko St. Regis viešbutyje su nepaprastai miela ketverių metų mergyte Agata, kuriai labiau patikdavo, kai ją vadino Age. 

Agė buvo naujausia Maiklo užduotis, ir nors jis visada stengėsi daryti su kiekvienu vaiku ką nors nauja, nebandyta, sekmadienio popietę negalėjo atsispirti St Regis. Argi ši vieta nėra pilna gerų prisiminimų? 

Padavėjas pastatė prieš jį dubenėlį su meliono rutuliukais ir citrinų šerbetą.

Nuolankiai dėkoju, - pasakė Maiklas, tarsi padavėjas būtų jam padaręs malonę.

Maiklas taip ir manė, nes padavėjas atliko savo darbą labai gerai.

Padavėjas Agei jau buvo atnešęs desertą: žemuoges su plakta grietinėle ant žemuoginių ledų su trupučiu žemuogių marmelado.

Tu tokia mergaitė, - šaipėsi iš jos Maiklas. 

Aš ir esu mergaitė, kvailuti, - pasakė Agė, kuri mokėjo nuostabiai šypsotis ir turėjo gražias žalias akis. 

Maiklui kilo pagunda išmokyti ją naujo - Agės ir Maiklo - žaidimo, bet susilaikė. Norėjo Agei ko nors dar geresnio - o štai ir išsipildė.

Age, žiūrėki 

Į restoraną Džeinė atsivedė jų vienerių metų sūnų Džeką, jie ką tik įžengė į Astor Court ir dabar skubėjo per restoraną. Džekas rodė į lubas šaukdamas „lem, lem" - tai jo kalba reiškė „lempa" arba ką nors kita, kas jam labai patinka. 

Ateina mamytė su Džeku! - sušuko Maiklas, ir jam kaip visada iš susijaudinimo dilgtelėjo širdį. Jam taip pasisekė, jautėsi toks laimingas, tiesiog palaimintas, turėdamas Džeinę, turėdamas šeimą. 

Dabar galime žaisti beždžionę viduryje, - nusijuokė Agė. - O tu, tėti, būsi beždžionė. Gerai?

Gerai, - sutiko Maiklas, - tik šiam žaidimui reikia sviedinio. Bet aišku, kad aš - beždžionė. Gauruota, negraži, ar ne? - Paskui, pasisukęs į Džeinę, nusišypsojo ir sušnibždėjo - tik jai: - Pasiilgau tavęs. Visada tavęs pasiilgstu.

Ir aš tavęs pasiilgau. Bet dabar aš čia, - pasakė Džeinė.

Mes visi čia, keturiese. Ir nėra nieko geresnio pasaulyje. Nieko, ką galėčiau įsivaizduoti net slapčiausiose svajonėse.

Džeinė atsisėdo prie stalo ir pakabinusi šaukštą savo deserto - kavos ledų su karšta karamele - pirmiausia davė paragauti šio saldumyno Džekui.

Lem! - sušuko mažylis.

Su meile -

James Patterson 

Gabrielle Charbonnet 

* Kava su ledais. 

 užkandos (it.). Čia ir toliau - vertėjos pastabos. 

 skanumėlis (it). 

 cervezas - ispaniškas alus (isp.). 

 traškiomis spurgomis (isp.). 

 Hermes - aukštos kokybės prekių parduotuvė. 

 Robinson Galleries - meno galerija. 

 Oprah Gail Winfrey - populiarios TV laidos vedėja. 

 Splenda - šaldiklio rūšis. 

 Maži, švelnūs padarėliai, mokantys murkti, iš filmų serijos „Žvaigždžių kelias".